Ar surasime Pasaulyje dvi tokias kaimynystėje gyvenančias tautas ir valstybes, kurios taip gražiai sugyventų, gerbtų viena kitą, neturėtų pretenzijų, o linkėtų kuo geresnės šiandienos ir ateities!
Viena tokių brolybės apraiškų – Klaipėdos ir Liepojos rašytojų kūryba, kuri savomis jėgomis verčiama ir publikuojama literatūros almanachuose. Pernai dvikalbė knyga buvo skirta poezijai, o šiemetinė – prozai.
Bendradarbiavimą sumanė bei sukurstė klaipėdietė rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė ir liepojiškė rašytoja, aktorė Laura Jeruma. Ji studijavo Klaipėdoje, tad versti tekstus iš lietuvių kalbos jai buvęs vienas malonumas: „ Man buvo svarbu ne tik tiesiogiai perteikti tekstą skaitytojui, bet ir atskleisti autoriaus stilių, ypatingą nuotaiką bei atmosferą. Labai ačiū latvių poetui, vertėjui ir redaktoriui Jāniui Elsbergui, kuris peržiūrėjo visus išverstus tekstus ir davė vertingų patarimų. Ačiū Nijolei Kliukaitei-Kepenienei, kuri į šį almanachą įdėjo visą savo širdį. Kaip patyrusi laivo kapitonė ji mus įkvėpė, subūrė ant bendro denio ir sugebėjo ramiai perplaukti per visus iššūkius šioje banguojančioje baltų kalbų jūroje. Tikiuosi, kad skaitytojas ryškiai pajus tą tikrovę, kurią sukūrė latvių ir lietuvių rašytojai. Mano nuomone, svarbu prisiminti, kokios unikalios yra mūsų kalbos pasaulio kontekste. Švęskime tai, kad latvių ir lietuvių kalbos yra gyvos ir kad per jas galime perduoti vieni kitiems istorijas, kurios svarbios ne tik mums patiems, bet ir mūsų kaimynams. Mūsų kūrybą galime paversti bendra baltų atmintimi, kuri praturtina ir praplečia mintis, kalbą bei pasaulio ribas.“
O iš latvių kalbos? Nijolė Kliukaitė-Kepenienė aiškina: „Kaip nepataisoma naivuolė susiradau žodyną, latvių kalbos gramatikos pradmenis ir, prisipažįstu, naudojausi dirbtinio intelekto paslaugomis. Šis ponas nuvylė tik iš dalies, subtilumų tikrai nesitikėjau, bet pažodinį vertimą – tiesa, kreivą, šleivą – gavau. Man buvo neapsakomai įdomu. Įsimylėjau liepojiškių tekstus, susiradau Dzidrą Marčienę, į Klaipėdą atitekėjusią latvę, kuri padėjo išrankioti iš tekstų didžiausius nusišnekėjimus. Dalį kūrinių vertė geras latvių bičiulis, jų kaimynas iš Skuodo, rašytojas Edmundas Untulis.“
Pažymėtina, kad ir poezijos, ir prozos almanachuose randame nemažai tų pačių autorių pavardžių. Kuris žanras kam sėkmingesnis, tesprendžia skaitytojas.
134 psl. lietuvių kalba
138 psl. latvių kalba