ABIPUS TŪKSTANTMEČIŲ SLENKSČIO
KOLEGOS LAIŠKAS, TINKANTIS KALĖDŲ LAUKIMO METUI.
GAL ŠIS FOTOALBUMAS GERA DOVANA?
Gerbiamas pone Antanai STANEVIČIAU,
Jau visas mėnuo, kai vartau, skaitinėju, žaviuosi ir vėl vartau Tamstos nuostabų kūrinį – fotoknygą „Abipus tūkstantmečių slenksčio“. Tarpininkaujant Irenai Stefanijai ir Virgaudui Šmaižiams ir su Jūsų autografu man, eiliniam buvusiam žurnalistėliui ir fotografui mėgėjui, ši neeilinė, netikėta, bet labai brangi dovana pastaruoju metu bus svarbiausias spausdintas kūrinys, prie kurio ir su kuriuo dažnai draugauju, kaip minėjau, vartau, skaitinėju, žaviuosi ir vėl vartau. Ta pačia proga, neatitoldamas nuo įspūdžių, bet gerokai vėluodamas, sveikinu Jus su garbingu Tamstos Jubiliejumi. Kaip kad skelbiama interneto platybėse, Antanas Stanevičius yra Poetas, Publicistas, Žurnalistas, Redaktorius, Fotografas... Mano nuoširdus palinkėjimas Jums: tenespaudžia šie titulai Jūsų pečių, vaisingai ir kūrybingai dirbkite: rašykite ir fotografuokite, redaguokite ir leiskite gyveniman tokius brandžius kūrinius, kaip kad šis fotoalbumas/knyga „Abipus tūkstantmečių slenksčio“.
Neturiu nei recenzento patirties, nei talento, bet drįstu išsakyti šiokias tokias mintis, kurios kilo vartant ir skaitant kiekvieną puslapį iš tų 376. Stebiuosi ir vis negaliu atsistebėti Tamstos, gerbiamas pone Antanai, kruopštumu, darbštumu, toliaregiškumu: jaučiu, jog daugelį metų tarsi darbštuolė bitutė rinkote fotokadrus, tiksliai fiksavote metus, kas kada ir kur fotografuota. Be tokio planingumo, kruopštumo joks architektas nesuprojektuotų ir vaizduotėje nepastatytų tokio rūmo kaip šis – „Abipus tūkstantmečių slenksčio“! Aš esu jautrus, kai kalba eina apie gimines, artimuosius, savo šeimą, todėl itin maloniai nuteikė tai, kad Jūs pirmon vietin (net į albumo viršelį) iškėlėte artimiausiąją Stanevičių plejadą. Tai ypač vertinga dabar, kai tarp žmonių suvešėjo susvetimėjimo piktžolės, kai vaikaičiai neatsimena, net nežino senelių, prosenelių vardų, kilmės šaknų.
Visa kita fotoknygos medžiaga, mano supratimu, Tamstos labai gerai galvota, kruopščiai surikiuota, todėl vartant, skaitant iškyla ne tik Klaipėdos, bet tarsi visos mūsų brangios šalelės fotoportretas – ar tai būtų mūsų valstybė prie Baltijos, jos Nepriklausomybės atkūrimas, darbas ir mokslas, ar kultūra ir jos talentingiausieji darbininkai-kultūrininkai. Žodžiu, žvelgdami į Klaipėdą ir klaipėdiečius, Jūsų ir mano akimis matome mūsų Lietuvą.
„Abipus tūkstantmečių slenksčio“ – koks gražus, giliamintiškas ir labai daug pasakantis šio Tamstos kūrinio pavadinimas! Kadangi ir aš esu dar iš ano tūkstantmečio, galite suprasti mano jausmus, ką patiriu. Taigi ir tūkstantį kartų tariu Jums AČIŪ už tą brangią dovaną. Linkiu Jums ir Jūsų artimiesiems, taip pat kolegoms daug daug šviesių dienų, žydros padangės virš visos Lietuvos ir skaidrių minčių, kai sėdite prie rašomojo stalo, kai rankose laikote fotoaparatą, kai būnate palaimingose poilsio valandėlėse.
Apolinaras Juodpusis, žurnalistas-senjoras iš Vilniaus
2023 m. rugsėjo 15 d.